Tiriant karabinų amunicijos mirtinąjį poveikį, paaiškėjo, kad kulkos yra mirtinos tik iki tam tikro nuotolio, o kai kurios tokio poveikio visai neturi. Naujųjų metų pradžioje publikuotas Ebersvaldės universiteto mokslininkų Carlo Gremsės ir prof. dr. Siegfriedo Riegerio „Bendrasis bešvinių šovinių mirtinojo poveikio tyrimas“. Tyrimo išvados paremtos daugiau kaip 11 000 šovinių ataskaitomis ir DEVA (Vokietijos medžioklinių ir sportinių ginklų tyrimų instituto) atliktų šūvių eksperimentais, naudojant balistinį muilą ir įvairias švinines ir bešvines kulkas. Manome, kad medžiotojams būtų pravartu sužinoti apie C. Gremsės ir S. Riegerio nustatytus išbandytų šovinių maksimalius pataikymo nuotolius. Pataikymo efektui įtakos turi gylio efektas (skvarbos gylis), energijos perdavimas ir perduotos energijos paplitimas. Mokslininkų nuomone, skvarbos gylis turi būti bent 30 cm. Pageidaujama energijos perdavimo vertė yra mažiausiai 100 džaulių centimetrui. Be to, pirmuose 15 skvarbos gylio centimetrų perduodama bent 1500 džaulių energijos. Tik pasiekus šiuos kriterijus įmanomas pakankamas mirtinasis poveikis.
Metrais per sekundę matuojamas pataikymo greitis, kuriuo kulka matuojamoje aplinkoje nepasiekia medžioklės ribinio našumo. Taip medžioklės ribinį greitį apibrėžia C. Gremsė ir S. Riegeris.
ĮVAIRŪS RIBINIAI GREIČIAI.
Labai svarbus yra kulkos ribinis greitis, kuris toliau padalijamas į skilimo ribinį greitį ir deformacijos ribinį greitį. Šveicarų mokslininko dr. Beato Kneubühlio nuomone, skilimo ribiniu greičiu laikomas pataikymo greitis, kuriuo pradedant kulkos branduolys (likusi masė) išlaiko daugiau kaip 90 procentų pradinės masės. Deformacijos ribiniu greičiu laikomas pataikymo greitis, pradedant kuriuo kulkos branduolio, kurio likusi masė išlaiko daugiau kaip 90 procentų pradinės masės, skerspjūvis šia kryptimi nepadidėjo. Naujas dydis čia yra medžioklės ribinis greitis. C. Gremsė ir S. Riegeris savo tyrime jį apibrėžia taip: tai metrais per sekundę matuojamas pataikymo greitis, kuriuo šovinys matuojamoje aplinkoje nepasiekia medžioklės ribinio našumo (ribinis gylis viršija 30 cm, ribinis poveikis viršija 100 J/ cm, ribinio poveikio padėtis iš šūvio pusės yra 1–15 cm). Be to, vienodų to paties kalibro kulkų medžioklės ribinis greitis gali skirtis, jeigu jų masė skirtinga. Pagal visa tai galima nustatyti kiekvieno kulkos tipo maksimalų mirtinąjį poveikį (žr. lentelę).
KONSTRUKCIJA YRA SVARBIAU NEI MEDŽIAGA.
Tyrimo rezultatai rodo, kad švininės ir bešvinės kulkos atitinka saugaus mirtinojo poveikio reikalavimus. Veikiant pataikymo greičiui ir kulkos poveikiui, kulkos efektyvusis pataikymo nuotolis, medžiojant kanopinius, pirmiausia priklauso nuo jos konstrukcijos. Ne visos išbandytos kulkos atitiko C. Gremsės ir S. Riegerio nustatytus medžioklinių kulkų našumo kriterijus (žr. lentelę). Šis tyrimas gali būti geras pagrindas laiku pasirinkti medžioklinius šovinius pagal jų našumą. Jis leidžia medžiotojams rasti savo specifinėms medžioklės sąlygoms tinkamiausią kalibrą ir šovinius. 12 iš 45 išbandytų kulkų negalėjo užtikrinti reikiamo mirtinojo poveikio 100 metrų nuotoliu.
Išbandytų šovinių poveikis pagal nuotolį
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų su tikimo DRAUDŽIAMA!
