Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Naktį irgi reikia mokėti pataikyti!

Turinys:

Naktinio taikiklio naudojimas arba draudimas medžioklei Lietuvoje sukėlė plačias diskusijas. Gamtosaugininkai pakeltu tonu ir įprastiniais epitetais protestuoja ir spėja, kad šernų genocidas, kurio pagrindas – kova su afrikinių kiaulių maru, greitai išaugs į tikrą karą. Žalieji pradėjo aktyvias kampanijas virtualiojoje socialinėje terpėje, interneto svetainėse ir spaudoje, rinko parašus prieš įstatymo pataisas, kurios legalizuotų šio tipo taikiklius, ir pateikė Seimui peticiją.

Medžiotojai oponuoja, kad tokios pataisos pasiūlytos tik siekiant palengvinti medžiotojams darbą – kovą su afrikinių kiaulių maru. Jeigu tikslas yra kuo labiau sumažinti šių naktį aktyvių gyvūnų skaičių, tai reikia suteikti galimybę medžiotojams veikti tamsiuoju paros metu ir prisitaikyti prie aplinkos, naudojant naktinius taikiklius. Visada pagrindinė užduotis yra atlikti kuo tikslesnį šūvį, kuris būtų humaniškiausias gyvūno atžvilgiu. Daug teisingiau nei sužaloti, gainioti po mišką ir tada nušauti. Neretai būna taip, kad be šuns sužaloto žvėries nerandama ir jis pasmerkiamas kankinančiai mirčiai. Pasisakydami už naktinių taikiklių leidimo idėją, medžiotojai pabrėžia, kad jau dabar medžioklėje yra naudojami aukštų technologijų prietaisai, bet ne montuojami ant ginklų, nes tai draudžia įstatymas, o kaip žiūronai. Tai tikrai neatrišo rankų serijiniams “mėsininkams”, dėl to ir brakonieriai nesuaktyvėjo. Naktinių taikiklių legalizavimas pagerintų medžioklės rezultatą, o ne keltų grėsmę gyvūnų populiacijoms.
Ką mano medžiotojai?

Jevgenijus Cirkinas, medžiotojas, kinologas, instruktorius, Kinologų asociacijos Deutsch Drahthaar vadovas
Aš nenaudoju naktinio taikiklio, nes mūsų valstybėje tai draudžia įstatymas. Tačiau tai yra vertingas prietaisas, leidžiantis tamsoje įžiūrėti medžiojamą gyvūną.

Igoris Procepovas, medžiotojas, muzikantas
Niekada nesu naudojęs. Vis dėlto kartą pavasarį reikėjo draugo plotuose sumedžioti vieną pasiutusį šerną. Buvo labai tamsu ir teko panaudoti raudonąjį tašką. Žinoma, pataikiau gyvūnui į širdį ir džiaugiausi šūviu, bet jeigu nebūtų privertusi situacija, nebūčiau nei lemputės sukęs, nei šovęs.

Vytautas Tamošiūnas, kinologas ir medžiotojas
Nenaudoju naktinio taikiklio. Ne tik dėl įstatymo. Finansiškai man jis netinkamas. Iš esmės naudojant šį prietaisą yra keletas niuansų. Viena vertus, gyvūnui lieka mažiau galimybių išsigelbėti. Kita vertus, dabartinėje situacijoje – aš kalbu apie afrikinių kiaulių marą – yra būtina išmedžioti šernus. Kita priežastis– šie ir kiti porakanopiai padaro žalos žemės ūkio plotams. Humaniškiausias būdas paguldyti gyvūną yra padaryti vieną mirtiną šūvį. Jeigu vyriausybė leistų naudoti naktinius taikiklius medžioklei, niekas per daug nepasikeistų. Neprasidėtų totalus gyvūnų naikinimas, brakonieriai netaptų aktyvesni nei dabar. Tai yra tik gamtosaugininkams parankūs argumentai. Jeigu kas nori šį prietaisą naudoti, tai jau dabar jį neteisėtai naudoja, nes šių taikiklių galima laisvai įsigyti. Kalbant apie „karą su gyvūnais“, kaip kai kas sako, jis neprasidės. Medžioklės plotuose yra kaip ūkininkų darbe. Ką pasėsi, tą ir pjausi. Nėra tokių, kurie galvotų tik apie šiandieną ir staiga užsimanytų būtent šiais metais išnaikinti visų miško žvėrių populiaciją, o vienintelis dalykas, kurio trūksta, yra naktinis taikiklis… Medžiotojų klubai ir jų vadovai, visai priešingai, galvoja daugybę metų į priekį, tausoja savo medžioklės teritorijas, rūpinasi gyvūnais, atlieka selekciją – daro viską, kad išlaikytų gamtą ir miško gyventojus, jų gyvenimo ir dauginimosi aplinką, pagerintų trofėjų kokybę. Kodėl kas nors norėtų visą šį darbą akimirksniu sunaikinti? Tik todėl, kad būtų leidžiama įsigyti naktinį taikiklį?

Mantas Milinavičius, medžiotojas
Dėl naktinio matymų optikų, asmeniškai aš ir nepritariu, ir pritariu. Čia yra ne karas ir manau pakanka žibintų. Geras, tikras, kantrus medžiotojas žvėries sulauks ir jį nukaus su lygiavamzdžiu šautuvu. O dabar medžiotojai ir medžiokliniai šunininkai atsiranda taip: nusiperku „kietą“ šautuvą už solidžią sumą, dar brangesnį džipą ir šunį už bet kokius pinigus ir esu „kiečiausias“ medžiotojas ir geriausias šunininkas, nė velnio nepataikau ir šuo nė velnio nedirba, bet aš geras medžiotojas, šuo, džipas ir šautuvas kalti. Iš šitos pozicijos nepritariu. Tačiau kita vertus, lazda turi du galus, todėl pritarčiau. Naktį su šia optika galėtum tiksliau apžiūrėti gyvūną, nustatyti lytį ir kitus požymius, reikalingus sprendimui šauti ar ne. Taip pat tai tikslesnio šūvio garantas, sumažinantis sužeistų gyvūnų procentą. Taigi, galima sakyti, kad viskas priklauso ne nuo optikos, ginklo ar šovinio, o nuo medžiotojų, kurie tai naudoja. Vienų atžvilgiu tai padėtų gamtai, kiti kaip visada naudotų savo asmeniniais, priešįstatiminiais tikslais.

Vidas Silvestravičius, medžiotojas
Įstatymą dėl naktinių taikiklių naudojimo palaikau ir turiu keletą argumentų. Visų pirma, galima gerai matyti, kur šaunama, pasirinkti patį mažiausią šerną, atskirti sužeistą, galima gerai atpažinti žvėris pagal amžių sudėtingose situacijose, o tai tik į gera selekcijai. Jeigu šaunama su žibintu, šernai pradeda bėgioti ir medžiotojas šauna pirmąjį pasitaikiusį, o tai nėra etiška. Antra, argumentas prieš, kad neva bus iššaudyti visi gyvūnai, nėra logiškas, nes jau dabar brakonieriams šie įrankiai yra pasiekiami. Be to, jeigu viskas bus iššaudyta, tai ką reikės medžioti rytoj? Trečia, daugelis sako, kad gyvūnui reikia duoti šansą pabėgti. Tada reikėtų uždrausti optinius taikiklius ir karabinus, ir leisti medžioti lanku. Tačiau lanku medžioti pas mus draudžiama. Šaudant naktiniu optiniu taikikliu būtų mažiau sužeistų gyvūnų, tiksliau pataikoma, taip pat gyvūnams sukeliama mažiau kančios.

Gediminas Žiūkas, medžiotojas su 40 metų patirtimi
Naktinių taikiklių naudojimo galimybę aš asmeniškai vertinu teigiamai. Juos tikrai galima protingai naudoti. Įstatymo projektas, kuriame kalbama apie naktinį taikiklį, medžioklę strėlėmis ir dar daugybę niuansų, birželį buvo pateiktas Seimui, bet liko nepajudintas. Kitą kartą jį peržiūrės rudenį, taigi organizacijos turi galimybę pateikti savo siūlymus. Įdomu, kad ne tik gamtos draugai, bet ir atskiri medžiotojai ir draugijos yra prieš naujoves. Vieni mano, kad ir taip yra leidžiama pakankamai daug pagalbinių prietaisų, pavyzdžiui, prožektoriai. Nėra jokio reikalo naudoti dar ir naktinius taikiklius. Daugelio naktinė medžioklė apskritai nedomina. Kiti bijo, kad naktį bus medžiojami kiti žvėrys, ne tik šernai. Niekam ne paslaptis, kad brakonierių visuomet buvo, yra ir bus. Atskiri žmonės, galintys sau leisti įsigyti 3 000 eurų ir daugiau vertą prietaisą, bet kokiu atveju jaučiasi saugūs ir laisvi nuo atsakomybės.

Audrius Suodaitis, medžiotojas
Esu kategoriškai prieš! Jeigu esi tikras medžiotojas, gyvūną reikia susekti, o ne šaudyti kaip šaudykloje. Jeigu norisi rimtai pašaudyti, galima nusipirkti lėkščių ir šaudykloje iki soties pasitreniruoti. Be to, žvėriui reikia suteikti galimybę išgyventi. Tamsoje šaudyti negerai. Esu girdėjęs pasakojimų, kurių veikėjas šovęs kaip papuola, gerai nematydamas į ką. Argi taip galima? Nors daugelis sako, kad naktinis taikiklis būtų naudingas daiktas ir jį reikėtų leisti, aš manau, kad tikras medžiotojas turi kaupti patirtį, o ne vienas du, iššoki, iššauni ir gatavas. Tai nebe medžioklė. Tarp kitko, dar vienas dalykas. Jeigu su naktiniu taikikliu kas nors taikytų ir nepataikytų, gyvūnas prisimintų apšvietimą ir kitą kartą spruktų vos jį pamatęs. Juk jie irgi mokosi ir naudoja savo žinias.

Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentas
Siūlymui leisti naudoti naktinius taikiklius ir įtraukti šią normą į įstatymą yra tik viena tikra priežastis – padėti medžiotojams šernų medžioklėje. Tai yra tarsi pagalba su įstatymų nustatytais apribojimais. Kaip žinoma, Lietuvos vyriausybė dėl afrikinių kiaulių maro paplitimo įvedė daug ir įvairių naujų taisyklių. Karantino teritorijoje, kuri užima labai didelę dalį mūsų valstybės, yra uždrausta medžioklė su varovais, ligos apimtuose rajonuose nustatoma, kiek kartų per savaitę galima rengti medžioklę tykant iš bokštelių, medžiotojai už savo pinigus turi įsirengti šaldytuvus savo klubų plotuose ir juose išlaikyti šernų kūnus iki bus gauti analizių rezultatai, o tai gali trukti net dvi savaites. Tokiomis aplinkybėmis medžioti Sus scrofa yra be galo sunku. Mūsų organizacija kovoja už naktinių taikiklių leidimą dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, kaip jau minėjau – galimybė efektyviau medžioti šernus maro paliestose teritorijose. Antroji – kova su gyvūnų daroma žala. Yra vietų, kur šių porakanopių populiacija itin tanki, bet medžioklę apsunkina įvairios aplinkybės. Tam, kad medžiotojams būtų suteikta platesnių galimybių kovoti su šernų keliamais nuostoliais ir už juos nereikėtų patiems mokėti ūkininkams, su kuriais sudarytos plotų naudojimo sutartys, reikia leisti naudoti naktinius taikiklius. O tie medžiotojai, kurie mano, kad naktinis taikiklis suteikia žmogui per daug, o gyvūnui per mažai šansų, klysta, nes naktį irgi reikia mokėti pataikyti!

Tekstas: Katė Šterna
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų su tikimo DRAUDŽIAMA!

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now