Dalis Lietuvos universitetų turi mokslo ir mokymo reikmėms skirtus medžioklės plotus. Štai Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakultetas turi net keturis medžioklės plotų vienetus skirtinguose šalies regionuose. Didžiausias ir gausiausias medžiojamosios faunos yra Praviršulio tyrelio medžioklės plotų vienetas, esantis Radviliškio rajone, didžioji dalis šio medžioklės plotų vieneto patenka į Praviršulio tyrelio botaninio- zoologinio draustinio teritoriją. Tai gana unikali, pelkėta teritorija, kurioje labai gausi tiek medžiojamųjų, tiek nemedžiojamųjų gyvūnų, varliagyvių ir augalų įvairovė. Kitas pagal dydį yra Tulkiaragės medžioklės plotų vienetas, esantis Šilutės rajone, Nemuno deltos regioniniame parke. Tai taip pat unikalus medžioklės plotų vienetas: didžiąją dalį teritorijos užima Nemuno pavasarinių ir rudeninių potvynių užliejamos pievos, nendrynai, lapuočių krūmynai ir siauras miško ruožas. Aleksandro Stulginskio universitetui taip pat priklauso nedidelis medžioklės plotų vienetas Virbalgiryje, Vilkaviškio rajone. Šis medžioklės plotų vienetas patenka į Virbalgirio botaninio-zoologinio draustinio teritorijos ribas. Virbalgirio miškas yra vienas iš nedaugelio didesnių miškų Vilkaviškio rajone, kur susitelkia ir laikosi gausios stirnų, pilkųjų kiškių ir plėšrūnų populiacijos. Pats mažiausias universitetui priklausantis Kamšos medžioklės plotų vienetas yra Kauno rajone, Nemuno upės šlaituose ir raguvose, šalia universiteto miestelio. Šis medžioklės plotų vienetas taip pat patenka į saugomą teritoriją – Kamšos botaninį-zoologinį draustinį. Nors medžioklės plotų vienetas yra netoli Kauno miesto, apsuptas gyvenamųjų teritorijų, čia gausu stirnų, kiškių ir plėšrūnų, be to, tyrimai rodo, kad per šį medžioklės plotą migruodami eina briedžiai ir taurieji elniai, kartais užklysta ir kuriam laikui apsistoja šernų. Nemuno upės pakrantėje gyvena bebrai, ūdros, audinės bei ondatros.
Dirbdami išvardytuose medžioklės plotuose Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos darbuotojai ir jų vadovaujami studentai vykdo įvairius mokslinius tyrimus, rengia mokslines publikacijas tarptautinio lygio žurnalams, daktaro disertacijas, magistro bei bakalauro darbus. Mokslo ir mokymo medžioklės plotuose buvo atlikti stirnų genetinių ir morfometrinių požymių įvairovės tyrimai, dirbtinių tetervinų lizdaviečių ir dėčių naikinimo bei gyvūnų lankymosi laižyklose tyrimai. Šiuo metu atliekami šernų gaudymo ir žymėjimo įsagais į ausis tyrimai, siekiant nustatyti šernų pasiskirstymą teritorijoje, judėjimą ir migracijos kelius. Šis tyrimas jau davė įdomių rezultatų. 2015 metais Praviršulio tyrelio medžioklės plotuose per pačias Kalėdas į gaudyklę įkliuvęs ir įsagais ausyse pažymėtas jaunas patinėlis 2016 metų pabaigoje buvo sumedžiotas Biržų rajone. Per metus jis nukeliavo 120 km.
Universitetui priklausančiuose mokslo ir mokymo medžioklės plotuose atliekama daugybė įvairių tyrimų, kuriems aprašyti prireiktų daugybės žurnalo puslapių. Svarbu paminėti tai, kad kasmet atliekama gyvūnų apskaita, vertinama žiemos ganyklų būklė bei elninių žvėrių poveikis miškui, bebraviečių inventorizacija, matuojami visų sumedžiotų gyvūnų kūno morfometriniai rodikliai ir t. t.
Be vykdomų tyrimų mokslui ir mokymui skirtuose medžioklės plotuose organizuojamas studentų mokymas – mokomosios praktikos. Pirmosios studijų pakopos miškininkystės ir ekologijos dieninių ir ištęstinių studijų studentams organizuojamos stuburinių gyvūnų biologijos, medžioklėtyros pagrindų bei ornitologijos mokomosios praktikos. Per šias praktikas studentai mokosi pažinti laukinių gyvūnų pėdsakus ir kitas veiklos žymes, atlikti gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus ir ekskrementus, vertindami elninių žvėrių žiemos ganyklų būklę ir elninių žvėrių daromą poveikį miškui studentai išmoksta įvertinti laukinių gyvūnų gyvenamąją aplinką. Per mokomąsias praktikas studentai taip pat dalyvauja mokomosiose medžioklėse varant. Šią praktiką studentai privalo atlikti mokydamiesi trečiame kurse. Studentai, turintys medžiotojo bilietą, gali dalyvauti kaip medžiotojai, kitiems studentams ĮDOMU IR PRAVARTU • MOKYMAS Tekstas: DR. GINTARĖ SABALINKIENĖ tenka varovų pareigos. Šios praktikos studentams palieka didžiausią įspūdį. Tiesa, jos būna visokios. Pasitaiko atvejų, kai studentai į praktiką atvyksta netinkamai pasiruošę, pvz., merginos su aukštakulniais, o vaikinai su sportiniais bateliais, studentai paklysta, dėl prasto oro arba šokdami per vandens pilną griovį sušlampa kojas. Tačiau sužino, kad per kitą praktiką reikia dėvėti tinkamą aprangą, einant šlapiu mišku nepatingėti paieškoti sausesnių perėjimo vietų ir t. t. Vis dėlto baigdamas Miškų ir ekologijos fakultetą studentas turi būti artimai susipažinęs su mišku.
Per mokomąsias praktikas studentai turi galimybę pamatyti medžioklę iš arti, dažnas studentas, išklausęs Medžioklėtyros pagrindų kursą bei dalyvavęs praktikoje, nutaria tapti medžiotoju. Beje, išlaikę medžioklėtyros pagrindų egzaminą Miškų ir ekologijos fakulteto studentai turi teisę laikyti medžiotojo bilieto egzaminą nelankydami medžiotojų kursų. Tai leidžia studentams sutaupyti šiek tiek pinigų. Net ir tie studentai, kurie iš anksto nusiteikę prieš medžioklę, išklausę paskaitas, kuriose medžioklė apibūdinama kaip racionalus laukinių gyvūnų populiacijų tvarkymas, paaiškinama, kodėl gyvūnų populiacijas turi valdyti žmogus ir kokios pasekmės laukia miškininkų, miškų valdytojų ir ūkininkų, jei medžiojamųjų gyvūnų gausa nebus sureguliuota iki optimalios ribos, pakeičia savo požiūrį į medžiotojus ir medžioklę. Išklausius šį kursą net ir merginoms tampa aišku, kodėl reikia sumedžioti „bembį“.
Mokomosiose medžioklėse nepamirštama ir medžioklės kultūra. Medžiokles lydi medžioklės ragų signalai, kuriais prasideda ir baigiasi kiekvienas varymas, pagerbiami sumedžioti žvėrys. Pūsti medžioklės ragą studentai turi galimybę mokytis universitete visiškai nemokamai. Pasibaigus medžioklėms, gerbiant sumedžiotus žvėris, kūrenami laužai, renkamas medžioklės karalius, studentai visuomet vaišinami ant laužo virta šurpa. Taigi universitetui mokslui ir mokymui skirti medžioklės plotai yra ypač reikalingi tiek atliekant įvairius mokslinius tyrimus, tiek ruošiant būsimus specialistus.
Tekstas: DR. GINTARĖ SABALINKIENĖ
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
