Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Vilkai medžiojami ir jų pačių labui

Turinys:

Biržų rajone sumedžiotas pirmasis šį sezoną vilkas iš 33-jų, kurių medžioklei suteikta kvota. Tokia kvota taikoma jau antrus metus iš eilės kiek didesnei nei 200-300 vilkų populiacijai mūsų šalyje. Skaudus likimas laukia dešimtadalio pilkių, tačiau kitaip ir patys vilkai sunkiai išgyventų nereguliuojamoje gamtoje.

Vilkų medžioklė nėra vien tik dėl ūkininkų interesų ar medžiotojų noro pasitiesti puikų kailį šalia židinio.

Visuomenėje yra nemažai pasisakančių už tai, kad gamta pati turi reguliuotų šių plėšrūnų skaičių, tačiau gamtininkas Selemonas Paltanavičius įsitikinęs, kad žmonių pasaulyje tai tampa neįmanoma ir pražūtinga patiems vilkams.

„Kalbantis apie vilkų populiacijos savireguliaciją neįžvelgia vieno dalyko. Mūsų gamta nebėra tokia natūrali, kokioje vilkas ir kitos rūšys gali gyventi pagal natūralų modelį. Miškai kertami, sodinami, žmonės ūkininkauja. Vilkų ir kitų gyvūnų rūšių balansą išlaikyti turi padėti žmogus, nes natūralaus jau nebebus“, – pasakojo gamtininkas.

Gyvendami apsupti žmonių vilkai gali greitai pamiršti net savo medžiotojų instinktus.

„Negalima žmonėms meluoti, reikia sakyti tiesą. Gamta yra pakankamai pakeista. Vilkų populiacija gali gyventi puikiai – pritrūkę grobio jie bet kada gali pjauti žmonių laikomus gyvulius. Taip iškreipiama jų natūrali prigimtis. Pavyzdžiui, lengviau auginami jaunikliai. Neturint paramos iš penkių vilkų išaugtų tik du, o mūsų sąlygomis ir visi penki gali. Tik dalis tų visų gyvūnų gyvenimo yra natūralus. Nepriklausomas gamtinis susireguliavimas nėra įmanomas“, – kalbėjo S. Paltanavičius.

Sovietmečiu buvo priimta skirstyti pasaulį į juodą ir baltą – gerą ir blogą. Ne išimtis gamtos srityje – naudingi augalai, naudingi gyvūnai. Gamtoje tokiomis rolėmis niekas nesiskirsto. Vilkas buvo išliaupsintas ir tapo miško sanitaru, miške neleidžiančiu plisti ligoms.

Realybė yra kitokia. Europą purtant kiaulių marui, kartais pasigirsta kalbų, kad reikėtų leisti vilkams puotauti kiaulėms mirtina liga apsikrėtusių šernų sąskaita, tačiau vilkai nelabai mėgsta medžioti aštrias iltis turinčius centnerinius šernus.

„Vilkas neišspręs nei kiaulių maro, nei kitų problemų. Neturėtume su tuo tapatinti vilko. Šernai nėra mėgstamiausias vilkų grobis. Jie labiau linkę medžioti kiškius ir stirnas, o vasara net ir peliauja. Vilkas daug ką naudoja maistui, bet šernas nėra jų pasirinkimas. Žmonės iš nežinojimo padidina tą nesamą vilko pavojų ir padaro jį tokiu naikinančiu gyvūnu“, – pasakojo gamtininkas.

Šiemet leidimas duotas tokiam pat skaičiui kaip ir pernai. Medžiotojai savo teritorijose skaičiuoja gyvūnų pėdsakus, po to miškininkų ir mokslininkų komisijos juos apibendrina, nevyriausybinių organizacijų atstovai taip pat prisijungia ir stebi visą procesą.

„Yra nustatyta, kad kasmet vasario pabaigoje būna medžiojamųjų žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege. Jau keletą metų ir vykdoma tokia vilkų apskaita. Praeitais metais nebuvo sniego, tad pasinaudota numatyta galimybe naudoti pernykščius duomenis. Kvotą mažinti ar didinti nebuvo jokių argumentų“, – pasakojo gamtininkas.

33 vilkai gali pasirodyti didelis skaičius, bet verta pažymėti, kad dar prieš ketverius metus vilkų būdavo medžiojama dvigubai daugiau. Tada Aplinkos ministerijoje pradėtos mažinti kvotos, pradėta vykdyti tikslesnis vilkų populiacijos skaičiavimai.

Šaltinis: www.delfi.lt

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now