Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Medžiotojams ruošia dar vieną draudimą

Turinys:

Lietuvoje vis dar nepavyksta suvaldyti afrikinio kiaulių maro viruso plitimo, todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rengia dar griežtesnius planus. Tarp pasiūlymų – medžioklės su varovais uždraudimas, o tose vietose, kuriose aptiktos kiaulių maru užsikrėtusios kiaulės ar nuo viruso nugaišę šernai, siūloma apskritai uždrausti bet kokią medžioklę. Visgi tokie užmojai kelia rimtų abejonių tiek medžiotojams, tiek mokslininkams, tiek ir Aplinkos ministerijai. Be to, jie prasilenkia ir su Europos Komisijos rekomendacijomis.

Kas ūkininkams kompensuos žvėrių padarytus nuostolius?

GRYNAS.lt redakciją pasiekus žinioms, kad planuojama Lietuvoje riboti medžioklę su varovais, susidariusią situaciją paprašėme pakomentuoti Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno. Jo teigimu, ministerija kol kas jokių teisės aktų pakeitimų, kurie draustų tokį medžioklės būdą, nerengia. Ir čia patjis pridūrė, kad prieš priimant tokius pakeitimus reikia įvertinti visas galimas jų pasekmes.

Tokios pačios pozicijos laikėsi ir aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Jis pažymėjo, kad VMVT siūlo nemažai draudimų, tačiau į juos Aplinkos ministerija žvelgia atsargiai. „Kol kas ministerija jokių pakeitimų nedaro. Tačiau vyksta diskusijos. VMVT teikia pasiūlymą, kad medžioklę su varovais reikia uždrausti. Tačiau ne visi pasisako už tai. Be to, siūloma apskritai uždrausti medžioklę tuose plotuose, kur užfiksuotas afrikinis kiaulių maras“, – sakė pašnekovas.

Vis dėlto L. Jonauskas abejojo, ar medžioklės su varovais draudimas ir medžioklės ribojimas tam tikruose plotuose yra geriausias sprendimas. Anot jo, jei maras užkariaus vis naujas teritorijas ir dėl to jose teks riboti medžioklę, gali prisiveisti tiek daug žvėrių, kad jie ims kelti realią grėsmę žemės ūkiui bei miškams. Tokiu atveju nuostolius tektų atlyginti valstybei.

„Jeigu uždrausim medžioklę tam tikruose plotuose, negalėtume medžioti ne tik šernų, bet ir kitų gyvūnų. Tokiu atveju visą žalą, kurią padarytų žvėrys, tektų atlyginti valstybei. O kalbant apie medžioklę su varovais, reikia pasakyti, kad yra tarpiniai variantai. Galima pasirinkti tylųjį varymą arba nenaudoti agresyvių šunų. Be to, reikia priimti bendrus medžioklės principus su kitomis kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis, kuriose taip pat užfiksuotas maras. Mano manymu, čia reikia bendro sprendimo“, – dėstė L. Jonauskas.

Aplinkos ministerija siūlo pagalvoti apie draudimą lankytis miškuose

Galiausiai viceministras pasiūlė, kad reiktų drausti ne medžioklę tam tikruose regionuose, bet riboti lankymąsi miške, nes virusą gali pernešti ne tik medžiotojai, bet ir miško lankytojai.

„Manau, kad medžioklės draudimas nebūtų logiškas. Bijoma, kad medžiotojai, vaikščiodami miškuose, perneš užkratą. Tačiau jei to baiminamasi, reikia apriboti ne medžioklę, bet lankymąsi miške. Tai būtų geresnis sprendimas, nes nebūtų jokios logikos, jei draustume medžioklę, o miškuose būtų grybautojai“, – svarstė aplinkos viceministras.

Pasidomėjus, ar planuojama intensyvinti šernų medžioklę, jis teigė, kad šiuo klausimu yra dvi nuomonės. Taip pat jis pridūrė, kad ministerija negali priversti medžiotojų beatodairiškai pyškinti šernus. L. Jonausko nuomone, tokį nurodymą gali duoti nebent VMVT vadovas Jonas Milius.
„Šernų medžioklei nėra jokių ribojimų. Bet norint priimti sprendimą išmedžioti visus šernus reikia turėti rimtų argumentų. Tą sprendimą šiandien gali priimti tik viena institucija, o tiksliau – VMVT vadovas J. Milius. Jis turi visus įgaliojimus. Aplinkos ministerija tokių teisinių galių neturi. Bet kai kurie mokslininkai teigia, kad dabartinė populiacija pasiekė tokį lygį, kad jos mažinti jau negalima“, – aiškino aplinkos viceministras.

Medžiotojai perspėja apie šernų medžioklės grėsmę

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei bei Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros dėstytojas Eugenijus Tijušas GRYNAS.lt pirmiausia priminė apie Europos maisto saugos tarnybos mokslininkų parengtą mokslinę ataskaitą, kurioje griežtai pasisakoma dėl šernų populiacijos mažinimo. Intensyvi medžioklė gali ne stabdyti viruso plitimą, bet priešingai – netgi jį paspartinti.

Patyręs medžiotojas paaiškino, kodėl šernų medžioklės suaktyvinimas gali turėti labai rimtų pasekmių. „Yra žinoma, kad kuo mažesnis šernų tankumas, tuo jie daugiau juda. Yra suformuota legenda, kad šernai yra tokie gyvūnai, kurie laksto skersai išilgai šimtus kilometrų. Tačiau taip nėra. Jie yra teritoriniai gyvūnai. Kuo tankumas didesnis, tuo teritorija kompaktiškesnė. Labiausiai individai migruoja rujos metu. Jeigu patinas toje teritorijoje, kur gyvena, ras patelę, tikrai nekeliaus už dešimčių ar šimtų kilometrų. Bet jei tankumas bus mažas, rujos instinktų vedamas, jis nukeliaus didelį atstumą, ieškodamas partnerio“, – aiškino E. Tijušas.

O siūlomą medžioklės su varovais draudimą pašnekovas įvertino skeptiškai, kadangi dėl to gali išaugti kitų žvėrių populiacija ir tai sukeltų problemų tiek miškininkams, tiek ir ūkininkams.

„Tie dalykai turi būti labai gerai pasverti, nes medžioklės su varovais būdu medžiojami ne tik šernai, bet ir kiti gyvūnai, kurių populiaciją reikia riboti. Priešingu atveju jie padarytų labai daug žalos. Kita vertus, sako, kad reikia mažinti šernų populiaciją, bet siūlo drausti medžioklę su varovais. Juk tokiu būdu sumedžiojama ganėtinai daug šernų. Lietuva kovojant su šiuo užkratu neturi patirties, todėl visus sprendimus reikia priimti labai atsargiai“, – tikino medžioklės žinovas.

Mokslininkas: pradeda ne nuo to galo

Aleksandro Stulginskio universiteto Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas doc. dr. Kęstutis Pėtelis taip pat abejojo VMVT pasiūlyta priemone. Anot jo, uždraudus medžioklę su varovais afrikinis kiaulių maras iš Lietuvos tikrai neišnyks.

„Ne nuo to galo pradedama. Žinoma, medžioklės su varovais uždraudimas kažkiek šernų migraciją sumažintų, bet nekalbama apie tai, kad tokiu būdu būtų sunaikintas kiaulių maras. Aš abejoju, ar tai turėtų įtakos kiaulių maro sustabdymui. Kol kas mokslininkų ir veterinarų nuomonės skiriasi. Mokslininkai sako, kad kiaulių maras į mišką atėjo iš kiaulių kompleksų, o ne iš miško į kiaulių kompleksus. Netikiu, kad ši priemonė apsaugotų nuo kiaulių maro“, – savo nuomonę išsakė mokslininkas.
Tačiau jis sutiko, kad reikia ir toliau mažinti šernų populiaciją. K. Pėtelio manymu, jų Lietuvoje dar ir dabar yra per daug: „Miškai paversti kiaulide. Mano įsitikinimu, šernų dar ir dabar yra per daug. Būtų geriau, jei šernų dar sumažėtų. Ir mažėjimo reikia ne tik dėl maro. Nuo jų kenčia ir kiti gyvūnai,“ – akcentavo doc. dr. K. Pėtelis.

VMVT priešinasi medžioklei su varovais

Visgi VMVT požiūris dėl medžioklės su varovais skiriasi nuo Aplinkos ministerijos ir mokslininkų teiginių. Pasidomėjus, ar VMVT iš tiesų siekia dar stipriau sumažinti šernų populiaciją, Skubios veiklos skyriaus laikinojo vedėjo pavaduotojo – valstybinio veterinarijos inspektoriaus Artūro Šimkaus pateiktame atsakyme raštu konkretaus atsakymo nebuvo.

„Visų pirma norisi priminti, kad VMVT tikslas nėra šernų naikinimas, o šernų populiacijos reguliacija, tačiau vis tik svarbiausias tikslas – mėginių, parodančių pavojingo viruso plitimą
ir užkrato kelius, atrinkimas ir ištyrimas. Ištirti didelį mėginių skaičių būtina norint nustatyti aiškias užkrėstos zonos ribas bei įvertinti afrikinio kiaulių maro (AKM) rizikos mastą“, – informavo A. Šimkus.

Anot jo, šių metų balandžio mėnesį, pagal Aplinkos ministerijos duomenis, Lietuvos Respublikoje buvo priskaičiuota 65 500 šernų. Norint, kad susireguliuotų šernų populiacija ir kad būtų kuo mažesnė afrikinio kiaulių maro viruso plitimo rizika, reikėtų nustatyti ir palaikyti 2 laukinių šernų viename kvadratiniame kilometre populiacijos dydį medžioklės ploto vienete.

A. Šimkus laikėsi pozicijos, kad medžioklė su varovais iš tiesų prisideda prie spartesnio viruso plitimo. „Medžioklė varant gali padėti plisti AKM, kadangi šiuo medžioklės būdu šernai yra išvaikomi iš jų nuolatinių gyvenamųjų teritorijų, padidėja jų migracija į kitas teritorijas. Tokiu būdu galimai užsikrėtę šernai gali pasklisti į neužkrėstas AKM teritorijas, kas gali sukelti tolimesnius (viruso, – red. past.) protrūkius. Todėl medžioklė varant turi reikšmės AKM plitimui“, – sakė jis.
Pasidomėjus, ar tai reiškia, kad Lietuvoje gali būti uždraustas šis medžioklės būdas, VMVT atstovas sakė, kad kai kur šis draudimas jau galioja, o ateityje jis gali apimti vis naujas teritorijas: „Šiuo metu pagal Aplinkos ministro įsakymą medžioklė varant yra uždrausta užkrėstoje teritorijoje, tačiau blogėjant epizootinei AKM situacijai, gali būti priimami ir griežtesni bei papildomi sprendimai dėl medžioklės varant ir kitose Lietuvos teritorijose,“ – kalbėjo VMVT atstovas.

Europos komisija šernų persekioti nerekomenduoja

GRYNAS.lt paprašius Europos Komisijos (EK) pozicijos dėl kovos su afrikiniu kiaulių maru priemonių taikymo mūsų šalyje, EK atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas perdavė žinią, kad Europos Komisija toliau mažinti šernų populiaciją nerekomenduoja.

„Per pastaruosius kelerius metus Europos Sąjungoje atlikti tyrimai patvirtino, kad šernai atlieka ribotą vaidmenį, nes jie neišlaiko infekcijos, jei neturi kontakto su kiaulėmis. Taip pat svarbu, kad šių laukinių gyvūnų migracijos galimybės yra ribotos. Europos maisto saugos agentūra 2014 m. mokslinėje ataskaitoje pabrėžė, kad mokslinėje literatūroje apie šernų medžioklę ir gaudymą spąstais nurodoma, kad medžiojimas ir gaudymas spąstais niekuomet nėra drastiškai sumažinęs šernų populiacijos Europoje“, – EK poziciją perdavė G. Sudikas.

Anot jo, Europos maisto saugos agentūra taip pat pabrėžė, kad jei būtų bandoma mažinti populiaciją, tai netgi galėtų paspartinti viruso plitimą ir geografinį sklidimą. Gerai žinoma, kad intensyvi šernų medžioklė skatina šernų grupes ir pavienius šernus išsiskirstyti.

Atsižvelgdama į Europos maisto saugos agentūros ataskaitą, Europos Komisija nepataria intensyvinti medžioklės ir naudoti medžioklės būdus, dėl kurių gyvūnai būtų išstumiami iš įprastinių savo teritorijų. Kitaip tariant, EK pritartų tik medžioklės su varovais ribojimui.

Grynas

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now