Medžiotojai ES lygiu susitinka su EK ir mokslininkais

Mums prireikė trejų metų, kad išjudintume Europos medžiotojus. Iš pradžių tai buvo laikoma mūsų, Baltijos šalių, problema, vėliau savo įžūlumu pradėjome erzinti, kol galų gale sulaukėme dėmesio, kai Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba (LMVT) parodė žemėlapį, kur matomas afrikinio kiaulių maro (AKM) paplitimas Ukrainoje, prie Vengrijos sienos. Balandžio 6 dieną Briuselyje Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE), bendradarbiaudama su Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) nariais, surengė susitikimą su EK ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atstovais. Reikia pabrėžti, kad šį renginį rėmė ir LMVT, atstovaujama Martinio Seržanto, kuris parengė labai vertingą pristatymą. Apie situaciją Estijoje pasakojo Estijos medžiotojų draugijos atstovas Tõnis Kortsas. Deja, negalėjo atvykti Lietuvos ir Lenkijos medžiotojų organizacijų atstovai, kurie būtų galėję prisidėti sprendžiant šį klausimą. Primenu, kad Lietuvai FACE atstovauja Medžiotojų ir žvejų draugija.

 

Klausimu į klausimą.
Susirinkimas prasidėjo nuo EFSA ir EK atstovų parengtų pristatymų. Kaip vėliau nurodė Belgijos atstovas ir buvęs FACE generalinis sekretorius dr. Yves’as Lecocqas, šių institucijų pateikta informacija yra labai prieštaringa. Pirma, pabrėžiama, kad ES per pastaruosius 40 metų nuolat daugėjo šernų. Taip pat nurodoma, kad didelis šernų tankis skatina AKM plitimą, tačiau siūlymas nedidinti medžioklės krūvio yra prieštaringas. Kaip sumažinti tankį, jeigu krūvio padidinti negalima?

Paklausiusi EFSA atstovo, ką gi daryti – mažinti ar nemažinti šernų skaičių, gavau klausimą atgal – ką gi mes Latvijoje per pastaruosius trejus metus darėme? Ar tai padėjo? Tai tik parodo, kad EFSA, kurios rekomendacijomis grindžiami EK siūlymai, iš tiesų nė nežino, kas būtų veiksminga stabdant AKM. Regis, dėmesys kreipiamas tik į ryškiausiai matomus dalykus, pavyzdžiui, šėrimą. Tik tada, kai nurodžiau, jog šernų migracija sutampa su laiku, kai gyvūnai keliasi į laukus, savo vasarinę buveinę, kad būtent vasarą nustatoma daugiausia ligotų ir nugaišusių šernų,tada EFSA atstovas bandė nukreipti dėmesį į tai, kad, jų duomenimis, kaip tik šėrimas ir platina marą. Reikia pasakyti, kad dar prieš kurį laiką buvo kalbama apie visišką draudimą šerti, o dabar kalbama apie leidimą jaukinti šernus, kad būtų palengvinta medžioklė.

Vis dėlto susirinkimą galima laikyti iš dalies sėkmingu, nes EK, EFSA, CIC ir FACE buvo vienos nuomonės, kad toks susirinkimas turėjo įvykti daug greičiau, nes su medžiotojais turi būti bendradarbiaujama visai kitokiu lygiu, t. y. medžiotojų nuomonę irgi reikia išklausyti, nes šiuo klausimu mes esame partneriai, o ne priešai. Kad klausimas rimtas, rodo ir tai, jog susirinkime dalyvavo ir CIC vykdomasis direktorius Tamásas Marghescu, ir prezidentas George’as Amanas.

 

Naujas FACE generalinis sekretorius.
Kitą dieną įvyko visuotinis FACE narių susirinkimas, kuriame nurodžiau, jog iš tiesų vis dar stebina, kiek mažai šalių narių rūpinasi plintančiu AKM. Tai tikrai nebėra vietinė problema, o didelio masto epidemija, paveiksianti medžioklės tradicijas visoje Europoje. Taip pat susirinkime savo viziją ir komentarus apie pasiektus rezultatus pateikė FACE generalinis sekretorius Ludwigas Willneggeris. Jis FACE dirba nuo vasario ir jau pasitvirtino kaip entuziastingas ir aktyvus veikėjas. Telieka tikėtis, kad L. Willneggeriui užteks drąsos ir ištvermės nuvesti septynis milijonus Europos medžiotojų į šviesesnę ateitį.

LINDA DAMBROVSKA
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Komentarai