Ką globojame? Baltojo gandro juodi darbeliai

Laimos Eidukienės nuotrauka

Šiandien Lietuvoje skaičiuojama apie 25 tūkst. perinčių gandrų porų! Šį skaičių reikia dauginti iš keturių, nes šie ilgasnapiai paprastai užaugina po du gandriukus. Tad rudeniop šalies pievose ir laukuose grobio ieško 100 000 gandrų! Gamtininkai mano, kad ši į Europos raudonąją knygą įrašyta rūšis baigia išnaikinti daugelį ant žemės perinčių sparnuočių – pempių, vieversių, kurapkų… Jie tampa retaisiais paukščiais. Ne vienas ūkininkas yra matęs, kaip gandrai, išsirikiavę voromis, „šukuoja“ pievas, o pravažiavus kombainui naikina visus gyvus padarus… Yra mačiusiųjų, kaip gandras užkapoja šuniukus, kačiukus, ežiukus…

 

Tad situacija yra sunkiai protu suvokiama. Viena globojama populiacija ima viešpatauti ir terorizuoti visus silpnesnius gyvus padarėlius!
Aivaro Kielos nuotraukose matome, kaip Lietuvos nacionalinis paukštis pusryčiauja – ryja užkapotą kiškutį. Kiškių populiacija kasmet mažėja katastrofiškai, o kurapkų visai nebeliko.
Europos raudonojoje knygoje, kuri yra Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) raudonosios nykstančių rūšių knygos dalis, įrašytas ir mūsų tautos (taip pat armėnų, vokiečių, gudų ir kt.) nacionalinis paukštis baltasis gandras. Jis jau seniai kelia didelę grėsmę į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems gyvūnams.

Mūsų šalyje vasaras praleidžia dešimtadalis visos gandrų populiacijos. Ir jų kasmet nenumaldomai daugėja. Tad pievų, laukų, šlapynių gyventojams – paukšteliams, žalčiams, kiškiams ir kitiems mažiesiems žinduoliams – išgyventi vis sunkiau.

Prie sodybų keldami lizdus gandrams dirbtinai skatiname jų kariuomenės pulkų gausėjimą ir taip prisidedame prie mūsų kitos gyvūnijos naikinimo. Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vicepirmininko, gamtininko Eugenijaus Tijušo, jei tautiečiai gandrams specialiai nesudarytų sąlygų lizdus susisukti (nekeltų į stulpus ir medžius ratų ir akėčių), šių agresyvių didelių paukščių sumažėtų keletą kartų ir problemos galiausiai nebeliktų.

Jam antrina ir Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, teigdamas, jog jei gandrų armija šalyje sumažėtų, kitiems saugomų teritorijų gyventojams būtų tikras atokvėpis. Ir ne tik rezervatų.

 

Tad ar ne laikas baltajam gandrui leisti išskristi iš Europos raudonosios knygos? Jei kuriai nors šaliai trūksta jų – lai įsirašo į savo nacionalines. Ir gal jau nebeskelbkime Lietuvoje nacionalinių baltojo gandro metų, kaip 2010-aisiais aiškiai suklydo juos inicijuodami kai kurie ornitologai.

up

Komentarai