Savaitgalį po Girulių mišką braidžioję medžiotojai namo grįžo it musę kandę – matė pro šalį lekiančius pabaidytus šernus, taikėsi į juos, bet laukiniai žvėrys šį kartą išsprūdo iš šaulių akiračio. Skeltanagius nuo kulkų išgelbėjo Klaipėdos miesto savivaldybei priskirtuose miškuose pratybas surengę kariškiai – netoliese įrengta jų bazė.
Nušovė stirną ir šešias lapes
Gavę aplinkosaugininkų leidimą šaudyti uostamiesčio ribose slankiojančius šernus, žvejų ir medžiotojų klubo „Neringa“ nariai tikėjosi nudobti ne vieną klaipėdiečių ramybę drumsčiantį keturkojį. Girulių mišką lankantys šernai dažnai užsuka ir gyventojų sodybas – naktį išknisa žaliąsias vejas, gėlynus. Žmonės ne kartą prašė savivaldybės ginti juos nuo suįžūlėjusių šernų.
„Turbūt ne iki galo sustygavome šią medžioklę, ne viską iš anksto buvome numatę. Du stambūs šernai aplenkė medžioklės liniją – juos pabaidė staiga miške pasirodę kariškiai. Giruliuose vyko kažkokios jų pratybos“, — pasakojo šernų medžioklei vadovavęs klubo „Neringa“ vadovas Mečislovas Gvezdžiauskas.
Nusiplukę šauliai džiaugėsi bent jau tuo, kad uostamiesčio ribose pavyko nudobti tris lapes. Dar tris ilgauodeges ir vieną stirną jie patiesė užmiestyje – „Neringos“ klubui skirtuose medžioklės plotuose. Patikrinus laimikį, paaiškėjo, kad viena lapė buvo užsikrėtusi niežais.
Pajūrio miškai – kurortas šernams
M.Gvezdžiauskas negalėjo pasakyti kiek šernų dabar gyvena ar lankosi uostamiesčio ir šalia esančio Pajūrio regioninio parko miškuose: „Prieš metus buvome priskaičiavę 22 šernus. Jų bandą smarkiai sumažinome vykdydami nurodymą kovoti su afrikinio kiaulių maro grėsme. Girulių miške nušauti septyni šernai, bet dabar patelės jau atsivedusios jauniklių“.
Klaipėdiečių ramybę drumsčiantys šernai įsitaisę ties miesto riba – miške netoli Kalotės ežero, kuris, kaip ir pati Girulių giria, neįtrauktas į medžioklės plotus. Gavę leidimą šaudyti šernus miesto teritorijoje medžiotojai prie Kalotės pastatė šėryklą – jaukino laukinius žvėris, kad galėtų juos lengviau nušauti. Tai jie daro ir dabar – maistu jaukina šernus ir prie medžiokės bokštelių.
„Girulių šernai – labai atsargūs ir gudrūs gyvūnai, čia jie jaučiais kaip kurorte. Suėda šėryklose paliktus pašarus ir patraukia atgal į savo gulyklas prie miesto ribos, kur medžioti draudžiama. Taip ir blaškosi pajūryje. Nelengva juos pergudrauti, bet nenuleidžiame rankų“, – kalbėjo M.Gvezdžiauskas.
Laukiniai žvėrys – miško turtas
Klaipėdos medžiotojai gavo leidimą šaudyti šernus 1-osios. Rengiant medžiokles uostamiesčio ribose, gyventojai per vietinį radiją, televiziją iš anksto įspėjami, kad Giruliuose aidės šūviai. Ant medžių kamienų pritvirtinami perspėjantys lapai su užrašais, kada ir kur vyks laukinių žvėrių medžioklė.
M.Gvezdžiauskas stebėjosi, kad viešoji informacija šį kartą nepasiekė kariškių – surengė pratybas netinkamu laiku. Pajūrio regioninio parko administracija medžiotojams tik kartą buvo leidusi šaudyti šernus draustinio ribose.
Medžiotojų veikla bene labiausiai nepatenkinti žalieji, tvirtinantys, kad visi laukiniai gyvūnai – miško turtas. Pernai jie originaliai pasveikino prie Vasaros estrados į šernų medžioklę susirengusius šaulius: pasiūlė jiems kulkas mainyti į ekologiškus produktus – vaisius, daržoves, obuolius.
Žalieji mėgino ginti šernus ir kitose vietose – išsirikiavę prie Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento surengė ten protesto akciją.
Šernus persekiojantys medžiotojai nepritaria žaliųjų ir kitų laukinių žvėrių gynėjų nuomonei, kad afrikinio kiaulių maro užkratas esą sklinda ne iš Lietuvos miškų, o iš kaimo vietovėse pastatytų didelių kiaulidžių kompleksų.
„Uždarose patalpose tokias ligas dar įmanoma suvaldyti, o šernai, užklystantys į nuošalesnes sodybas, gyvenvietes, užkratą gali išnešioti po visas apylinkes. Infekcijas platina ir smulkesni gyvūnai, paukščiai. Giruliuose nušovėme vieną trichinelioze apsikrėtusį šerną“, – sakė M.Gvezdžiaauskas.
Ar reikia penėti miško gyventojus?
Kai kurioms žaliųjų mintims medžiotojai iš dalies pritaria – kažin ar tikslinga be jokios atodairos medžioklės plotuose šerti stirnas, elnius, briedžius, šernus, kitus laukinius gyvūnus?
Pavyzdžiui, JAV ir kai kuriose Europos šalyse kategoriškai uždrausta miškuose statyti ėdžias, kitokias šėryklas laukiniams žvėrims – tegul patys mokosi susirasti ėdesio ir išgyventi. O pas mus – kitaip, medžiotojų klubai tapo žvėrių augintojais.
„Turtingesni klubai pašarams išleidžia daugybę pinigų – jų prižiūrimuose medžioklės plotuose kasmet paliekama apie 60 tonų grūdų, bulvių. Tai – jau ne žvėrių šėrimas, o jų penėjimas. Klaipėdos savivaldybės paprašyti netoli Kalotės ežero įrengėme tik vieną šernų šėryklą “, — teigė „Neringos“ klubo vadovas.
Kitas reikalas, kai žiema būna šalta, kai potvyniai užlieka miškus arba juos nusiaubia dideli gaisrai – ekstremaliomis situacijomis ir laukiniams žvėrims prireikia žmonių pagalbos.
Jau suprato, kad mieste – ne pyragai
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda tvirtino, kad medžiotojai nepažeidinėja įstatymų: „Reikia kovoti ir su agresyviais laukiniais žvėrimis. Kaip gyvensime, kai briedžiai ir šernai pradės lipti mums ant galvos, lakstyti miesto gatvėmis? Taip jau surėdytas šis pasaulis, kad gamtoje išgyvena tik stipriausieji ir gudriausieji gyvūnai“.
L.Dūda mano, kad, Girulius pamėgusių šernų populiacija sumažėjo, patraukė į kitus miškus arba šiek tiek apsiramino – turbūt gyvūnai jau pajuto, kad verta ieškoti ėdesio kitose vietose.
Šernų sumažėjo ir Kuršių nerijoje. Anksčiau jie užtverdavo kelią poilsiautojų automobiliams, reikalaudavo ėdesio. Vienas sumitęs šernas, griebdamas maistą iš neatsargaus gamtos mylėtojo, jį sužalojo – nukando pirštą turistui iš Vokietijos.
Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojų skundų dėl nuniokotų vėjų ir gėlynų negavo.
Šaltinis: www.lrytas.lt
