Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Europos Parlamentas balsuoja dėl Šaunamųjų ginklų direktyvos pataisų

Turinys:

Istorija prasidėjo nuo teroro aktų Paryžiuje, kai Europos Komisija (EK) pasinaudojo šia siaubinga tragedija, kad, prisidengdama kova su terorizmu, pabandytų iš esmės pakeisti Šaunamųjų ginklų direktyvą. Vis dėlto šios galimos pataisos buvo orientuotos ne į teroristus, kurie direktyvų neskaito, o į teisėtus šaunamųjų ginklų savininkus – medžiotojus ir šaulius sportininkus. Nuo pat pradžių jau praėjo maždaug pusantrų metų, ir tik dabar Europos Parlamentas (EP) patvirtino tas direktyvos pataisas, dėl kurių visai neseniai trišaliuose pokalbiuose susitarė Europos Taryba (ET), EP ir EK.

Daugelis klausė, kodėl pataisos taip ilgai ir sunkiai derinamos. Todėl, kad į sunkią kovą už savo teises stojo medžiotojų ir šaulių interesams atstovaujančios organizacijos. Europos Parlamentas balsuoja dėl Šaunamųjų ginklų direktyvos pataisų Iš projekto pavyko išbraukti keletą labai kvailų reikalavimų, tačiau liko ir įvairių naujovių. Dar kovo pradžioje tarptautinėje parodoje IWA OutdoorClassics 2017, kuri vyko dar prieš balsavimą, EP susitiko Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) ir šaulių interesus ginančios organizacijos Firearms United atstovai, kad aptartų esamą situaciją ir galimą jos eigą ateityje. Trišaliuose pokalbiuose pasiektas kompromisas vis dar numatė įvairius apsunkinimus, kurių daugelyje šalių nebus įmanoma greitai įgyvendinti. Rūpestį kėlė ir tai, kad pataisų projekte buvo numatyta po dvejų metų iš naujo įvertinti direktyvos reikalavimų įvedimo rezultatus.

Kai kurios numatytos pataisos buvo prilygintos pjaustomam saliamiui. Tokiomis pataisomis būtų nupjauti keli gabalėliai, po dvejų metų dar keli, ir taip tęstųsi metais, kol medžiotojų ir šaulių teisė įsigyti, laikyti ir naudoti šaunamuosius ginklus būtų sumažinta iki minimumo. Vienas EK argumentų buvo tai, kad yra mažiau ir labiau pavojingų ginklų. Pavojingesniems būtų galima priskirti pusiau automatinius ginklus, remiantis tik tuo, kad per teroro aktus nusikaltėliai naudojo automatinius ginklus pusiau automatiniu režimu.

Pristatydama direktyvos pataisas EK jau iš pradžių iškraipė faktus, dažnai sutirštindavo situacijų padarinius, taip pat nebuvo įvertintas ekonominis direktyvos pataisų poveikis. Pagal tai, kaip EK vertina šaunamuosius ginklus, ir sunkiuosius krovininius automobilius reikėtų uždrausti vien todėl, kad Nicoje jie buvo naudojami vykdant teroro aktus.

Reklama

Kovo 14 dieną EP pritarė Šaunamųjų ginklų direktyvos pataisoms, atmesdamas visus galimus pasiūlymus, kurie buvo pateikti prieš balsuojant.

Direktyvos pagrindas yra sąlygos ir kriterijai, pagal kuriuos privatūs asmenys gali teisėtai įsigyti, laikyti ir gabenti šaunamuosius ginklus ES šalyse. Kompromisas dėl tokios redakcijos buvo pasiektas šių metų sausį.

Vienas EK argumentų buvo tai, kad yra mažiau ir labiau pavojingų ginklų. Pavojingesniems būtų galima priskirti pusiau automatinius ginklus, remiantis tik tuo, kad per teroro aktus nusikaltėliai naudojo automatinius ginklus pusiau automatiniu režimu.

Lietuvos medžiotojai galėtų paklausti – kaip mūsų interesams atstovaujama Europos institucijose? Per pastaruosius metus FACE intensyviai dirbo ir bendradarbiavo su EP nariais, kad pakeistų pataisų projektą, išbrauktų nepagrįstus numatytus apribojimus, kad būtų parengtas subalansuotas ir suprantamas direktyvos tekstas. Prieš galutinį balsavimą buvo nuspręsta neremti paskutinės minutės pasiūlymų, nes dėl jų kiltų naujų diskusijų ir taip rizikuojama, kad į direktyvos pataisas bus vėl įtraukta nepagrįstų draudimų.

Naujasis FACE generalinis sekretorius Ludwigas Willneggeris nurodė, kad galutinį EP balsavimą galima laikyti geru rezultatu Europos medžiotojams. Vis dėlto nėra iki galo aiškūs įvairūs nauji šaunamųjų ginklų autorizacijos, licencijų išdavimo, atnaujinimo ir pratęsimo reikalavimai, taip pat ginklų laikymo klausimai. Didelė galimybė, kad ši direktyvos redakcija lems pernelyg griežtus nacionalinius reikalavimus konkrečiose ES šalyse. Todėl FACE toliau koncentruosis į tai, kad direktyvos reikalavimai būtų protingai integruojami į nacionalinius teisės aktus, padėdama vietos medžiotojų bendrijoms ir jas remdama taip pat sieks užtikrinti, kad reikalavimai būtų subalansuoti, neužkrautų nereikalingos naštos ir nesudarytų kliūčių medžiotojams, šaunamųjų ginklų savininkams ir gamintojams.

Daugiausia problemų greičiausiai turės šauliai sportininkai, naudojantys pusiau automatinius ginklus su didelės talpos dėtuvėmis, o pusautomačiai yra ta „saliamio“ dalis, kurią ateityje EK galėtų bandyti nupjauti visai.

Medžiotojai neturėtų dėl naujųjų pataisų pajusti didelių pokyčių, nebent nacionalinės vyriausybės stengtųsi nustatyti griežtesnius reikalavimus. Didžiausi nukentėjusieji yra šauliai sportininkai, užsiimantys karinio tipo šaudymo sportu, pavyzdžiui, praktiškuoju šaudymu (angl. practical shooting)

EP Biologinės įvairovės, medžioklės ir kaimo vietovių intergrupės prezidentas Karlas-Heinzas Florenzas aiškina, kad kalbantis su EK, EP ir ET buvo svarbu pasiekti, kad nauji reikalavimai būtų saugūs ir sąžiningi, neigiamai neatsilieptų medžiotojams ir šauliams. EP iš pradinio EK pataisų projekto pavyko išbraukti kelis pernelyg griežtus reikalavimus, pavyzdžiui, standartizuotą privalomą medicininę patikrą, taip pat buvo pašalintos pavojingos esamų teisės aktų skylės. Todėl, pasak K. H. Florenzo, EP balsavimo rezultatą galima laikyti geru.

Pataisos detaliai
• Pusiau automatiniai ginklai lieka B kategorijoje, jeigu dėtuvės dydis neviršija 20 šovinių talpos trumpavamzdžiams ginklams arba 10 šovinių ilgavamzdžiams. Jeigu dėtuvės talpa didesnė, šie ginklai registruojami kaip A7 kategorijos ginklai ir toliau bus draudžiami. Vis dėlto šauliai sportininkai, kolekcininkai ir kitos grupės galės gauti specialų leidimą įsigyti tokius ginklus, jeigu pateiks tam tikrą pagrindą, pavyzdžiui, lanko treniruotes ar dalyvauja varžybose.
• Automatiniai ginklai, perdaryti į pusautomačius (A6 kategorija), toliau bus draudžiami. Ir šiems ginklams bus taikomos išimtys.
• Toliau itin talpias dėtuves bus galima naudoti tik su specialiais leidimais, bet bus galima jas turėti, jeigu tik jos nededamos į ginklą.
• Šaunamųjų ginklų deaktyvinimo techninius reikalavimus standartizuos ES. Deaktyvinti ginklai bus priskirti C kategorijai.
• Signaliniai pistoletai ir garsiniai ginklai liks toje pačioje kategorijoje, jeigu jie neperdaryti į aktyvius šaunamuosius ginklus.
• Ateityje privatūs asmenys galės įsigyti šaunamųjų ginklų nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, internete, jeigu bus patvirtinta pirkėjo tapatybė ir jo teisė įsigyti ginklą.
• ES šalims bus duotas 15 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kad šie reikalavimai būtų įtraukti į nacionalinius teisės aktus. Nauji reikalavimai neveiks atgaline data. Visi teisėti šaunamųjų ginklų savininkai nebus baudžiami ar traukiami atsakomybėn už bet kokį pirkinį, įsigytą iki direktyvos įsigaliojimo. Ligšioliniai šaunamųjų ginklų savininkai ir toliau galės teisėtai naudoti ir prekiauti savo ginklais, jeigu turi atitinkamus leidimus. Naujosios pataisos įsigalios po to, kai bus formaliai patvirtintos ET.

Europoje žmogžudystes naudojant nelegalius ginklus daugiausia įvykdo nusikalstamos grupės, o ne individualūs asmenys. Be to, žmogžudystės įvykdomos nelegaliais ginklais

Komentarai apie Šaunamųjų ginklų direktyvos pataisas
• Daugelis ruošiant direktyvos pataisas pabrėžė, kad nei medžiotojai, nei šauliai sportininkai nebuvo susiję su teroro aktų rengimu. Didžiausia problema yra šaunamųjų ginklų juodoji rinka, kai daugiausia nelegalių ginklų į ES dažniausiai patenka iš buvusių Jugoslavijos šalių. Kova su šia juodąja rinka ir turėtų būti EK prioritetas.
• Absurdiška, kad ilgavamzdžius sportinius šaunamuosius ginklus su didelės talpos dėtuvėmis, kurios teisėtai naudojamos šiame sporte, naujosios pataisos toliau klasifikuos kaip draudžiamus, o sportininkai turės gauti specialius leidimus, kad galėtų toliau šiuos ginklus naudoti. Paradoksalu, kad leidimai turės būti išduoti beveik 90 procentų šios kategorijos ginklų, nes jie naudojami būtent specifinėms šaudymo varžyboms. Be to, naujosios pataisos galėtų apsunkinti tokių teisėtų šaunamųjų ginklų gabenimą, nes dar nežinoma, kaip konkrečios šalys naujuosius reikalavimus interpretuos.
• Labai įmanoma, kad nacionalinės vyriausybės bandys griežčiau interpretuoti naujųjų pataisų reikalavimus, daug griežčiau, nei tai numato direktyva. Istoriškai ši galimybė yra gana reali, nes dar prieš įsigaliojant bet kokiems pusiau automatinių ginklų draudimams, kai iš pradžių EK norėjo uždrausti bet kokius pusautomačius, Estijoje ir Slovėnijoje prasidėjo diskusijos dėl visiško šių kategorijų ginklų draudimo. Laimė, šios išankstinės ir skubotos iniciatyvos buvo sustabdytos.
• Kai kurios šalys numato, kad naujieji reikalavimai uždės papildomą administracinę naštą. Švedijoje, pavyzdžiui, jau dabar policija yra taip apkrauta, kad nespėja laiku peržiūrėti visų ginklo įsigijimo prašymų. Norint gauti ginklo leidimą Švedijoje, reikia laukti beveik 6 mėnesius. Jeigu direktyva numatys dar kokių papildomų administracinių veiksmų, švedų medžiotojai turės laukti dar ilgiau, kad galėtų įsigyti kokį nors nusižiūrėtą sportinį ar medžioklinį ginklą.

Tekstas: LINDA DAMBROVSKA
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Įvertinkite straipsnį

Įvertinimas: 0 / 5. Balsavo: 0

Būkite pirmas ir įvertinkite šį straipsnį!

Komentuoti

This Pop-up Is Included in the Theme
Best Choice for Creatives
Purchase Now