Lapkričio 16 dieną Europos Parlamente, Briuselyje, buvo surengta konferencija, kurioje Europos Parlamento nariams ir EK atstovams siekta paaiškinti, kad jų suplanuoti teisės aktai tik padidins administracinę naštą Europos piliečiams, o terorizmą kaži ar sustabdys. Renginį organizavo nevyriausybinė organizacija Firearms United, gana agresyviai nusiteikusių bendraminčių grupė, turinti daug sekėjų. Socialiniuose tinkluose ši organizacija labai atvirai ir atkakliai reiškia nuomonę prieš numatomas pataisas, nes jos yra tiesiog nepagrįstos.
Jeigu suvirintojo paprašytų išpjauti kam nors apendicitą, jis juk atsisakytų šio pasiūlymo, nebent būtų apsirūkęs nešvarių kojinių. Tiesiog paprastai – kadangi nieko nesuvokia apie mediciną, jis supranta, kad padarys daugiau žalos nei naudos. Kai Europos Komisija ėmėsi Šaunamųjų ginklų direktyvos pataisų, jai atrodė, kad dėl pernai įvykusių teroro aktų Europos Sąjungos piliečiai šias pataisas priims išskėstomis rankomis. Bet taip neįvyko, nes pataisos atrodė kvailos, jų pagrindas buvo, atsiprašant, idiotiškas, o vykdymas – katastrofiškas. Pataisos buvo siūlomos politiniais sumetimais, stengian-tis sukelti žmonių emocijas, nes jokių realių patobulinimų terorizmui mažinti priėmus pataisas nebus. Priežastis viena – teroristai neskaito Europos Tarybos direktyvų ir dar mažiau seka jų reikalavimus. Todėl jie ir yra teroristai! Taip, yra sričių, kurios galėtų būti patobulintos, pavyzdžiui, ginklai turi būti sekami, turi būti aiškios ginklų prekybos internete taisyklės, tačiau didžiausia problema, kuri ir vėl buvo pabrėžta, yra iš esmės nekontroliuojama šaunamųjų ginklų kontrabanda iš buvusių Jugoslavijos šalių. Nė vienas konferencijos dalyvis neprieštaravo, kad kontrabandos apimtys turi būti sumažintos.
MAŽIAU PAVOJINGI GINKLAI. Konferencijoje EK atstovavo Alainas Alexis, buvęs nepavydėtinoje situacijoje, nes salėje buvo daugiau kaip 200 žmonių su pagrįstomis žiniomis apie šaunamuosius ginklus. A. Alexis pradėjo aiškinti, kad šaunamųjų ginklų apyvarta Europos Sąjungoje turi būti reguliuojama. Visuotinį juoką sukėlė jo teiginys, kad ginklai yra pavojingesni ir mažiau pavojingi, t. y. pavojingesni yra tie, kuriais galima nužudyti daugiau žmonių. Pavyzdys buvo pernykščiai Paryžiaus teroro aktai, kai teroristai pirmenybę teikė pusautomačiams, o ne automatiniams ginklams. Todėl EK ir nori griežčiau reguliuoti pusiau automatinių ginklų skirstymą, tiksliau, tuos pusautomačius, kurie atrodo kaip kariniai, bet nėra kariniai, užtat daugiausia naudojami sportiniam šaudymui. Čia daugelis skaitytojų, matyt, atsikvėps ir pasakys, kad šis normatyvas mums nebus taikomas. Galbūt. Viskas priklauso nuo nacionalinės direktyvųinterpretacijos, nes bet kuri direktyva pabrėžia, kad nacionaliniai reikalavimai visuomet gali būti griežtesni. Jau dabar, kai direktyvos pataisos dar nėra priimtos, Estijoje ir Slovėnijoje buvo parengti įstatymai, draudžiantys pusiau automatinius medžioklinius šautuvus. Laimė, šios iniciatyvos buvo atmestos. Įvertinus ilgalaikę perspektyvą, tai yra pirmasis žingsnis pakeliui į visuotinį pusautomačių ginklų ribojimą. Jeigu toks teisės aktas būtų įvestas, artimiausiais metais galėtume laukti papildomų apribojimų, kurie jau tiesiogiai būtų taikomi medžiotojams.
EUROPOS PARLAMENTAS REMIA MEDŽIOTOJUS IR ŠAULIUS SPORTININKUS. EK stojo į opoziciją prieš EP ir ET. Nors A. Alexis nurodė, kad EK tik teikia pasiūlymus, kuriuos reikia visiems kartu įvertinti, po EP narės Vicky Ford kalbos susidarė įspūdis, kad EK nenori nusileisti nė vienu klausimu. V. Ford nurodė, kad yra daugybė klausimų, kuriais EP nusileisti nenori. Šiuo metu nagrinėjamas klausimas, kad būtų galima numatyti išimtį pusautomačius naudoti šauliams sportininkams. Logiška, kad po šio teiginio buvo užduotas klausimas – kam reikia įvesti draudimą, o paskui numatyti jam išimtis 95 procentais atvejų? Lietuvai šiuo metu niekas specialiai netaikoma, jeigu tik Vyriausybė nepradės bėgti Europos biurokratams už akių ir nebandys įvesti jokių nepagrįstų draudimų. Štai Latvijai galėtų būti taikomas reikalavimas triukšmo slopintuvą žymėti kaip vieną pagrindinių ginklo sudėtinių dalių. Iki šiol pagrindinėmis dalimis buvo laikomos bet kokios detalės, paliekančios pėdsakus ant amunicijos, tokiu būdu paliekant galimybę ginklą susekti. Tačiau triukšmo slopintuvas ant kulkos nepalieka jokių pėdsakų, todėl ir ši norma iš esmės bus kvaila ir beprasmė.
KODĖL NEGALIME PASIŲSTI JŲ ŠUNIUI ANT UODEGOS? Kadangi Lietuva savanoriškai tapo ES nare, prisiimdama visus įsipareigojimus, visus pliusus ir minusus, deja, negalime ignoruoti direktyvų ir reglamentų reikalavimų. Jeigu juos ignoruotume, anksčiau ar vėliau Lietuvai būtų pradėta pažeidimų procedūra, ir tai yra žodžių junginys, kurio kaip paties velnio bijo bet kokia institucija.
ŽVILGSNIS Į ATEITĮ. Konferencijoje ir EP nariai ne kartą pabrėžė, kad bet kokie įstatymų reikalavimai turi būti pagrįsti. Laimė ar nelaimė, prieš parengiant Šaunamųjų ginklų direktyvos pataisas situacija nebuvo įvertinta, nes ji iš esmės parodytų, kad pagrindo pataisoms nėra. Tai rodo, kad iš tiesų tai tėra politinis sprendimas, populistiškai siekiant surinkti kažkokių taškų iš ateities rinkėjų. Daugelis išsakė abejones dėl to, kodėl EK pagaliau negali pataisų procedūros užbaigti ir pasiekti, kad naujoji Šaunamųjų ginklų direktyva būtų priimta. Kad ir kaip būtų, terorizmo grėsmė nemažėja, o pataisų procesas jau velkasi visus metus. Atsakymas taip pat buvo pateiktas konferencijoje – todėl, kad šios pataisos yra netobulos ir su jomis nesutinka nė vienas pagrindinių veikėjų. Gerai, kad Europos lygiu veikia tokios organizacijos kaip Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) ir tokie entuziastai kaip Firearms United, visais galimais būdais apsunkinantys šių netobulų direktyvos pataisų priėmimą. Pagrįsta buvo suomių EP deputato Jussi Halla-aho baigiamoji kalba konferencijoje. Jis teigė, kad labai svarbus yra ES, jos institucijų ir norminių aktų patikimumas ir legitimumas, todėl visi ribojantys norminiai aktai, ypač tie, kurie apriboja piliečių teises, turi būti tinkami, sąžiningi ir pagrįsti. „Deja, naujoji Šaunamųjų ginklų direktyva nėra nei tinkama, nei sąžininga, nei pagrįsta. Siūlomas beveik visiškas pusautomačių sportinių ginklų draudimas neturi jokio ryšio su nusikaltėliais ir teroristais“, – kalbėjo J. Halla-aho. Tai yra pagrindinis Firearms United kampanijos motyvas – nekovokite su terorizmu ribodami įstatymų besilaikančių ES piliečių teises! Be to, naujos pataisos galėtų apsunkinti ir policijos darbą. Ypatinga situacija kartu su draudimais galėtų kilti Švedijoje ir Suomijoje, kur kariuomenės rezervams priklauso pusautomačiai ginklai, su kuriais jie treniruojasi. Taigi kyla klausimas: ar iš tiesų EK nori apsaugoti Europą nuo teroristų, ar atvirkščiai – susilpninti ją?
Tekstas: LINDA DOMBROVSKA
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!